rusėti

rusėti
1 rusė́ti, rùsa (rùsi Kos51, -ė́ja), -ė́jo intr. Vkš, Kv, KlvrŽ, Ūd, Alv 1. DŽ, NdŽ pamažu degti, smilkti: Medis rusa, t. y. dega su maža liepsna J. Sampuviai, žemdagas, pjaulas, medis inžliugęs rusėte rusa, t. y. dega be liepsnos J. Ugnis dieną ir naktį rusėjo M.Valanč. Rusė́[ja] sau, dega pamažu Vn. Dar biskį rùsa, bet greičiausia užges Gž. Židinyje rusėjo silpna ugnelė J.Jabl. Ant akmens amžina ugnis rusėjo, aržuolų malkomis kūrinama A1884,37. Žinyčio[je] amžina ugnis rusėjo S.Dauk. Į Vorusnę rusė́jo ugnikė Rsn. Kibirkštis kris į tą skudurą, i tas pradeda rusė́ti i užsidega Slnt. Turbūt žinai, jog tik ugnis name lietuvių po pelenais rusėt gal naktimis Vd. Jau rusa tik laužo žarijos. Blėsuoja plėnyse, padvelkdamos lengvu, šiltu dūmu rš. Malkos šlapios – degt nedega, tik rùsa kaip pintys Dkš. Paliko tik kiemas kaip dykuma, pilnas ugniaviečių; kai kurios dar rusėjo ir rūko K.Bor. Par visą naktį dar pagaliai rusė́jo Brs. Keras po pečiaus rùsa Krkl. Tie puvesiaĩ rusė́jo rusė́jo i užsidegė Kl. Užgesyk turpę, tegu nerusa Švn. Tebrusanti vata, kur buvo užsidegusi Šv. Dvi šitiedvi ypati guglinėjo po rusantį kaimą V.Piet. | prk.: Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti P.Cvir. Kerštai dar rusėjo širdėse abiejų S.Dauk. Motinos viltys ištekinti Oną vos rusėjo rš. | refl.: Ugnis rusė́jas, gal įsigaus Lk. | prk.: Karo ugnis Rytų žemėse tebsirusas TP1880,33. 2. Kv lėtai tekėti, bėgti: Klonis upelio, rusančio per pilies kiemą, nešė vandenį iš visų klonių V.Piet. 3. Š prk. būti; blankiai gyventi: Kap gyvenat? – Rusim a rusim Ml. \ rusėti; aprusėti; įrusėti; išrusėti; nurusėti; prarusėti; surusėti; užrusėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • rusėti — 1 vksm. Šlãpios málkos tik rùsa, bet nèdega …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rusėti — 2 vksm. Karaliaũčiaus krašte lietùviai spar̃čiai rusėja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • rusėti — 2 rusėti, ėja, ėjo intr. DŽ virsti rusu, perimant rusų kalbą, kultūrą, papročius …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rušėti — rušėti, rùši, ėjo intr. NdŽ, KŽ; N, [K], rūšėti FrnW būti judriam, veikliam, gyvuoti. | prk.: Turgus rušėjo MitI72(Klp) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Laz language — Laz Lazuri, ლაზური Spoken in …   Wikipedia

  • ruşeţ — RUŞÉŢ adj. v. arămiu, roşcat, roşcovan, roşiatic. Trimis de siveco, 13.09.2007. Sursa: Sinonime  RUŞÉŢ, EÁŢĂ, ruşéţi, e, adj. 1. Roşcat. 2. Suriu. (din rus2; des folosit ca toponim) Trimis de tavi, 08.10.2004. Sursa: DER …   Dicționar Român

  • aprusėti — 1 aprusėti, àprusa, ėjo intr. apdegti: Viedras stovėjo ant mašynos, i[r] dugnas aprusėjo Rt. Po atliktojo darbo išveizdėjo abu tuodu aukštuoju ponu aprūkusiu ir aprusėjusiu Kel1881,106. rusėti; aprusėti; įrusėti; išrusėti; nurusėti; prarusėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprusėti — 2 aprusėti intr. kiek surusėti: Kalbėdavom lietuviškai, dabar aprusėję Smal. rusėti; aprusėti; perrusėti; surusėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gruzdėti — gruzdėti, grùzda, ėjo intr. 1. degti be liepsnos, rusėti, smilkti, svilti; ruduoti nuo karščio, nuo sausros, šalčio: Ugnis grùzda rąste, t. y. be liepsnos dega J. Medis grùzda, ugnis rusa, po pečiumi ugnis troliuoja J. Kibirkštys grùzda… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gvaizti — gvaizti, da, do intr. rusėti, silpnai degti: Tos malkos šlapios, gvaizda ir jokios šilumos neduoda Gž …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”